- dvoki
- dvokùs, dvoki̇̀ bdv. Užúodžiau dvõkų pelė̃sių ir pelių̃ kvãpą.
.
.
dvokimas — dvokìmas sm. (2) 1. → dvokti 1: Pašėlęs dvokìmas – nosį tik riečia! Kt. Atidaryk duris, langus, mažu nebus to dvokìmo Kt. 2. I, Kos39 → dvokti 4. dvokimas; išdvokimas … Dictionary of the Lithuanian Language
dvokimas — dvoki̇̀mas dkt. Nepakeñčiamas žuvų̃ dvoki̇̀mas – net nósį riẽčia … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dvokus — dvokùs, dvoki̇̀ bdv. Užúodžiau dvõkų pelė̃sių ir pelių̃ kvãpą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dvokinti — 1 dvõkinti ( yti), ina, ino, dvokìnti, ìna, ìno J; Kos43 žr. dvoklinti: Maža naudos iš jo teturim, jei per dienas po laukus dvõkina tik ir dvõkina Alz. Kurgi dvõkini, žabale! Skp … Dictionary of the Lithuanian Language
įdvokinti — 1 įdvõkinti intr. Š įeiti, įžioplinti: Pijukas dvokìno, kol įdvokìno į rūmą, kur netikėjo JI381. dvokinti; atidvokinti; įdvokinti; išdvokinti; nudvokinti; pridvokinti; sudvokinti; uždvokinti … Dictionary of the Lithuanian Language